Atvykimo data: Išvykimo data: Suaugęs: Reklaminis kodas: Keliaujate su vaikais?
Daugiau kambarių?
Mano užsakymai
Patikrinti užimtumą

Ką pamatyti Vilniuje

Gedimino pilies bokštas

Gedimino pilies bokštas, VilniusPilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Pakilti į kalną galima keltuvu

» Skaityti daugiau apie Gedimino pilies bokštas

Arkikatedra bazilika

Arkikatedra bazilika, VilniusŠvento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.

Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Karališkajame mauzoliejuje po šventojo Kazimiero koplyčia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Tai vienintelis Lenkijos ir Lietuvos valdovas, palaidotas Vilniuje. Arkikatedros požemiuose palaidotas Gedimino anūkas ir galingiausias Lietuvos valdovas Vytautas Didysis bei jo žmona Ona. Taip pat dvi karalienės, Žygimanto Augusto žmonos: Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, kartais vadinama net gražiausia savo meto Europos moterimi. Arkikatedros mūrai priglaudė ir urną su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.

Požemiuose išlikę seniausi XIII – XV amžiaus šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvos freska, nutapyta XIV amžiuje

» Skaityti daugiau apie Arkikatedra bazilika

Aušros Vartai

Aušros Vartai, VilniusVienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais. Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai…

XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos.

Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių

» Skaityti daugiau apie Aušros Vartai

Šv. Onos bažnyčia

Šv. Onos bažnyčia, VilniusŠv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas“…

Dėl jos autoriaus ir statybos laikotarpio vieningos nuomonės nėra. Ši bažnyčia buvo pastatyta apie 1495–1501 m., po 1564 m. gaisro atstatyta Lvovo arkivyskupo D. Solikovskio ir Radvilų lėšomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. 1580 m. buvo pabaigti pagrindiniai bažnyčios atstatymo darbai, pastatyti altoriai. Vėliau bažnyčia buvo remontuojama ir rekonstruojama kelis kartus. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių. Šalia bažnyčios – XIX amžiuje pastatyta varpinė, imituojanti gotikos stilių.

1902-1909 m. buvo atlikti ypač didelės apimties bažnyčios restauravimo ir atstatymo darbai

» Skaityti daugiau apie Šv. Onos bažnyčia

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetasVilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Rytų Europoje. Įkurtas tuo metu, kai Lietuvoje išplito reformacijos judėjimas, ir kovai su reformacija buvo pakviesti vienuoliai Jėzuitai. Jėzuitų ordino vienuoliai greitai perėmė į savo rankas švietimą. 1569 metais jie įkūrė kolegiją, o 1579-aisiais – Vilniaus universitetą.

Vilniaus universiteto kompleksas formavosi kelis šimtmečius, todėl jį sudaro gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros pastatai. Viduramžių rūmų architektūra kontrastuoja su linksma studentiška atmosfera. Spalvingumo suteikia trylika vidinių kiemų, arkados ir galerijos. Kiemai pavadinti žymių Universiteto auklėtinių ir profesorių vardais – Didžiajame kieme jiems atminti įrengtos memorialinės lentos.

Šiuo metu Vilniaus universitete yra 12 fakultetų, mokosi apie 23 tūkstančiai studentų. Senuosiuose rūmuose įsikūrusi Universiteto administracija ir 3 fakultetai – istorijos, filologijos bei filosofijos. Čia veikia ir biblioteka, įkurta 1570-ais metais. Joje sukaupta daugiau negu 5 milijonai spaudinių ir senųjų rankraščių. Tarp jų – vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių – Martyno Mažvydo Katekizmo originalas

» Skaityti daugiau apie Vilniaus universitetas

Užupis

Uzupis, VilniusUžupis kartais lyginamas su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija. Užupis – tai menininkų „respublika“. Užupis turi savo himną, konstituciją, prezidentą, vyskupą, dvi bažnyčias, vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir globėją – bronzinį Užupio angelą…

Užupio respublikos konstituciją galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje, ant tvoros.Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų ir buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs viešnamių kvartalas. Sovietmečio laikais Užupis buvo labai apleistas ir pelnė vieno pavojingiausių Vilniaus rajonų reputaciją. Bėgant laikui, pigiuose Užupio namuose ėmė kurtis menininkai – juk čia pat, už tiltelio, buvo Dailės akademija. Dabar Užupyje vyksta alternatyvios mados festivaliai, rengiami koncertai, parodos, poezijos skaitymai, vaidinimai, originalios Užupio šventės…

Šiuo metu Užupis – vienas prestižinių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Nieko keista, kad dar vienas Užupio simbolis yra bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai. Centrinėje Užupio aikštėje 2002 metais buvo atidengta Angelo skulptūra. Šis skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurtas bronzinis angelas tapo Užupio simboliu

» Skaityti daugiau apie Užupis

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Vilniaus gynybinės sienos bastėjaTai Vilniaus gynybinės sistemos dalis, neretai dar vadinama „barbakanu“. Bastėja – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu. Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Fridrichas Getkantas. Šis statinys smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai. Nuo Bastėjos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį

» Skaityti daugiau apie Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Trijų kryžių kalnas

Trijų kryžių kalnas, VilniusManoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui

» Skaityti daugiau apie Trijų kryžių kalnas

Šv. Kotrynos bažnyčia

Šv. Kotrynos bažnyčia, VilniusŠv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia. Bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota, interjere atlikti sudėtingi restauracijos darbai. Visiškai restauruotas centrinis bažnyčios altorius.

2006 metais Vilniaus miesto savivaldybė Šv. Kotrynos bažnyčios administravimo teises perdavė Vilniaus mokytojų namams. Šv. Kotrynos bažnyčios pagrindinė nava pritaikyta koncertinei veiklai. Puikios akustikos bažnyčioje vyksta kultūros renginiai, repetuoja ir koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika”, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas” ir kiti meno kolektyvai bei atlikėjai

» Skaityti daugiau apie Šv. Kotrynos bažnyčia

Vilniaus Rotušė

Vilniaus Rotušė1387 metais Lietuva tapo krikščioniška valstybe, o Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Taigi, atsirado poreikis pasistatyti miesto valdžios būstinę. Kadangi šioje vietoje buvo pagrindinė miesto aikštė, čia ir buvo pastatyta rotušė. Pastate įsikūrė magistratūra (kitaip tariant, miesto valdyba). Taip pat teismo salės, iždinė, archyvas, ginklų bei amunicijos sandėlis ir patalpos, kur buvo saugomi matavimo vienetų etalonai. Rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas.

Rotušės pastatas iš pradžių buvo gotikinis, vėliau keitėsi. Paskutinį kartą Rotušės pastatą perstatė architektas Laurynas Gucevičius XVIII a. pabaigoje. Tada Rotušei suteikta klasicizmo architektūrai būdinga išvaizda. XIX a. rotušė buvo paversta miesto teatru, kuriame, beje, savo operos premjerai dirigavo dar viena garsi asmenybė – lenkų kompozitorius Stanislavas Moniuška.

XX amžiuje čia veikė Dailės muziejus. Šiandien Vilniaus rotušė – reprezentacinis pastatas. Per metus Rotušėje įvyksta daug įvairiausiu renginių: koncertų, literatūrinių vakarų, knygų pristatymų, parodų ir festivalių. Rotušės frontoną puošia Vilniaus miesto herbas – šventasis Kristoforas, nešantis ant pečių kūdikėlį Jėzų

» Skaityti daugiau apie Vilniaus Rotušė

Prezidento rūmai

Prezidento rūmai, VilniusPrezidento rūmai, kasdieniame gyvenime dažnai vadinami sutrumpintai – „Prezidentūra“. Rūmai pastatyti Simono Daukanto aikštėje (Simonas Daukantas, Vilniaus universiteto auklėtinis, XIX amžiuje parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba). Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kurioje dominuoja klasicistiniai XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento rūmai. Aikštės didingumą sušildo barokiniai bokšteliai virš stogų.

Keletas žodžių apie Prezidento rūmų pastatą. Jame nuo XVI amžiaus buvo Vilniaus vyskupų rezidencija. XVIII šimtmetyje, kai okupuota Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, rūmai paversti Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Čia yra lankęsis Rusijos caras Aleksandras Pirmasis, Prancūzijos karalius Liudvikas Aštuonioliktasis, imperatorius Napoleonas Bonapartas, Lenkijos maršalas ir valstybės veikėjas Juzefas Pilsudskis.

1997 metais pastatas buvo restauruotas. Čia dirba Prezidentas ir jo kanceliarija, priiminėjami kitų šalių vadovai. Virš rūmų plevėsuojanti Lietuvos Prezidento vėliava nuleidžiama, kai Prezidentas išvyksta iš šalies. Priešais rūmus kabo trys valstybinės trispalvės, iš kurių dvi gali būti pakeičiamos atvykusių svečių valstybinėmis vėliavomis. Šeštadieniais po Prezidento rūmus organizuojamos nemokamos ekskursijos (užsisakyti iš anksto). Tuomet galima pamatyti istorinį rūmų interjerą ir net Prezidento kabinetą.

Kiekvieną sekmadienį 12 val. vyksta iškilminga (5–10 min.) vėliavų pakeitimo ceremonija. Joje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Kariai, dėvintys atkurtą XIV amžiaus Algirdo epochos valdovų rūmų sargybinių uniformą, neša žinią apie tai, kad nūdienos Lietuvos kariuomenė yra garbingos savo šalies istorijos sargai, tūkstantmetės šalies istorijos dalis

» Skaityti daugiau apie Prezidento rūmai

Pilies gatvė

Pilies gatvė, VilniusPilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais.

Šia gatve į pilį važiuodavo karaliai, popiežiaus legatai ir kitų šalių pasiuntiniai. Pilies gatvėje namus statėsi didikai, turtingi miestiečiai. Prie Pilies gatvės visą kvartalą užėmė Vilniaus universitetas, gyveno universiteto profesoriai. Viename iš kiemų XVIII a. pabaigoje buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Pilies gatve traukdavo bažnytinės procesijos. Plačiausiose gatvės vietose šurmuliavo turgūs: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Piatnickajos cerkvės.

Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 – renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis. Iš Pilies gatvės atsiveria puošnus vaizdas su Gedimino bokštu

» Skaityti daugiau apie Pilies gatvė

Gedimino prospektas

Gedimino prospektas, VilniusXIX a. viduryje nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, Vilnius pradėjo sparčiau vystytis. Šalia senamiesčio augo nauji pramonės, prekybos ir gyvenamieji kvartalai. Nutiesta nauja centrinė miesto gatvė –Georgijaus prospektas. Keičiantis valdžioms, keitėsi ir prospekto pavadinimai. Vėliau jis buvo vadinamas A.Mickevičiaus, Stalino, Lenino vardais, o 1989 m. tapo Gedimino prospektu. Prospektas užstatytas XIX-XX a. pastatais, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės valdymo ir viešosios įstaigos, prekybos ir maitinimo įmonės. Gedimino prospektas jungia istorinį miesto centrą – Katedros aikštę su Seimo rūmais

» Skaityti daugiau apie Gedimino prospektas